Naminės šiltnamio daržovės paruoštos eksporto žygiui į Europą. Tai matyti iš Rosselchoznadzor vadovo Sergejaus Dankverto pareiškimo. Pareigūno teigimu, šiltnamių daržovių auginimas ES šalyse dėl aukštų energijos kainų tampa nuostolingas ir ekonomiškai nekonkurencingas. Rusijoje jis intensyviai vystosi, o tai reiškia, kad belieka tik užmegzti tiekimą žemyno kaimynams.
Dėl sausros ir didelių kainų kenčiantis Senasis pasaulis gali užmerkti akis prieš sankcijas
2021 metais Rusija vien Europai, įskaitant Europos šalis, tiekė 2.5 tūkst. O dabar kliūčių – transporto apribojimai ir brangesnė logistika: jei anksčiau automobilis kainavo 3–3.5 tūkst. eurų, tai dabar – 12 tūkst. eurų“, – sakė Dankvertas. Tuo tarpu tokios apimtys nublanksta prieš 5.5 mln. tonų vaisių ir daržovių importo, kurie, „Rosselchoznadzor“ duomenimis, į Rusijos Federaciją pateko per septynis 2022 metų mėnesius.
Kainų atžvilgiu vaizdas irgi orientacinis: 2021 metais Rusija užsienyje pardavė daržovių už 818 mln. dolerių, o, pavyzdžiui, grūdų – už 11,092 XNUMX mlrd. Tai daugiausia buvo bulvės, agurkai, pomidorai, svogūnai, morkos, baltieji kopūstai ir žiediniai kopūstai, ankštiniai augalai. Daugiausia lėšų gavo Turkija, Pakistanas, Italija ir Baltarusija.
„Rosselchoznadzor vadovo pareiškimas iš esmės yra situacinis: šiuo metu Europoje neįprastai karšta vasara, dėl kurios kyla problemų prižiūrint vietinę daržovių auginimą, ypač šiltnamius“, – sako Nikita Maslennikovas, vadovaujantis ekspertas. Politinių technologijų centras. – Bet tai laikini sunkumai, ir aš nesiginčyčiau, kad jie rimtai ir visam laikui išmuša ES šiltnamio efektą sukeliančią ekonomiką. Europiečiai tikrai susitvarkys. Natūralu, kad rudens-žiemos laikotarpiu šiltnamių išlaikymas yra daug brangesnis. Ypač kai prognozuojamos 4,000 USD už tūkstantį kubinių metrų dujų kainos“.
Tačiau ar pati Rusija pajėgi smarkiai padidinti daržovių eksportą net į kitus regionus? Po kurio laiko gal, bet dabar vargu ar. Pramonė vis dar priklauso nuo importuojamų sėklų, įrangos, technologijų ir medžiagų, dėl kurių kyla problemų, pasiūlos. Pavyzdžiui, šiltnamiams reikia specialios dangos, praleidžiančios ultravioletinius spindulius. Dar vienas klausimas – kur parduoti? Daržovės – gležna, greitai gendanti prekė, vadinasi, būtina nutiesti maršrutus, kurie jas greitai atneštų galutiniams vartotojams. Pakuotėse galima laikyti ne ilgiau kaip pusantros savaitės. Atitinkamai, teigia Maslennikovas, potencialių gavėjų ratas susiaurėja iki Turkijos, Kazachstano, iš dalies Kirgizijos ir Baltarusijos. Tadžikistanui, kuris per metus surenka tris gausius atviros žemės pomidorų derlius, mūsų šiltnamių pomidorai nereikalingi veltui.
Anatolijus Tichonovas, RANEPA korporatyvinio valdymo aukštosios mokyklos Žemės ūkio verslo ir maisto saugos centro direktorius, į viską žiūri kitaip. Dabar, anot jo, šaldytuvas diktuos savo sąlygas Europoje. Žemės ūkio produktai brangsta dėl sausros, gaisrų ir ekonominių sankcijų Rusijos Federacijai pasekmių. Atviros žemės daržovės miršta. Italijoje įvairių žemės ūkio kultūrų gamybos kritimas siekia 45 proc., dideli nuostoliai laukia saulėgrąžų, alyvuogių, bulvių, melionų visoje ES. Esant tokioms sąlygoms, didelė tikimybė, kad europiečiams teks prašyti Rusijos dalies derliaus tiekimo. Politikai gali į tai užmerkti akis, o įmonės apeis sankcijas ir pirks maistą, kad išmaitintų gyventojus ir sumažintų socialinę įtampą esant aukštai maisto produktų infliacijai.
„Pernai gavome daugiau nei 1.4 mln. tonų daržovių, pilnai apsirūpiname agurkais, apie 80% – pomidorais. Šalyje veikia 400 šiltnamių, dar 50 statomi“, – pasakoja M. Tichonovas. – O eksportui turime perteklių. Šiltnamis veikia arba saulėkaitoje, arba esant papildomam dirbtiniam apšvietimui ir šildymui. Europoje energijos kainos yra nepaprastai aukštos, šiltnamiuose naudojamos mineralinės trąšos pabrango dešimt kartų, mažėja gyventojų perkamoji galia. Atsižvelgiant į tai, rusiška produkcija bus gana konkurencinga ir galės pakeisti mažėjančias Europos gamybos apimtis.
Rusija turi visus išteklius (nuo žemės ir trąšų iki suinteresuotų ūkių), kad prisotintų Europos rinką savo daržovėmis, sako „Total Research“ Strateginių tyrimų skyriaus specialistas Michailas Oganezovas. Jo nuomone, sankcijų veiksnys ypatingo vaidmens nevaidina, nes maisto produktams, išskyrus retas išimtis, išimami apribojimai. Taigi teoriškai pristatymai gali prasidėti rytoj. Tačiau norint padidinti eksportą, pirmiausia reikia iki galo išspręsti vidaus vartojimo problemas. Kaip pastebi Oganezovas, į Rusiją vis dar atvežami importiniai pomidorai ir agurkai, o savos produkcijos atsargos turėtų būti – su tinkamu požiūriu ir investicijomis. Tačiau šalies šiaurės rytuose šios daržovės yra 3-4 kartus brangesnės nei Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose megapoliuose.
Šaltinis: https://www.mk.ru