Strateginės plėtros prorektorius Petras Afoninas kalbėjo apie mokslo raidą, galinčią pakeisti žemės ūkį.
Pavyzdžiui, Fotonikos katedros mokslininkai parengė projektą „Išmanusis saulės energijos šiltnamis“. Šiltnamyje yra fitolampų šviesos, mikroklimato, trąšų tiekimo ir drėkinimo stebėjimo ir valdymo sistema. Tai gali padidinti žemės naudojimo efektyvumą iki 60 proc., o atokiose vietovėse esantys žemės ūkio objektai gali būti aprūpinti elektros energija. Specialistai sukūrė kombinuotas LED fitolampas, maitino lempas iš lanksčių saulės kolektorių, į šiltnamį įvedė lempas ir saulės baterijas, sukūrė išmanią stebėjimo ir valdymo sistemą.
Dar viena naujovė – nešiojamas skaitmeninis rentgeno aparatas sėkloms. Projektą kuria EPU departamento darbuotojai kartu su UAB „ELTECH-Med“ kolegomis. Dabartinė imtis jau perduota Agrofizinių tyrimų institutui. Vystymas leis atlikti javų, ankštinių augalų, pašarinių, daržovių, pramoninių, vaisinių, gėlynų ir medžių miško rūšių sėklinės medžiagos tyrimus, taip pat prognozuoti laboratorinį ir lauko sėklų dygimą be daigumo. Tai yra, ekspertai galės duoti rekomendacijas: pasėti sėklas visiškai, pakoreguoti sėjos normą ar atmesti partiją. Visų pirma galima ištirti netinkamas sėklas, siekiant išsiaiškinti, kas nutiko – užkrėstos, be gemalų, paslėptos daigų, išsekusios fermento mikozės ar pažeistos vabzdžių.
Karvių šėrimą ir melžimą turėtų supaprastinti hibridinio intelekto technologijos. O traktoriams ir kombainams LETI kuria nuotolinio transporto priemonių valdymo ir elektrinių pavarų būklės technologiją. Ir tai dar ne visos naujovės: yra ir hiperspektrinės analizės technologija, kuriami endoprotezai, RFID žymenys ir konforminės galvijų fiziologinės būklės ir vietos stebėjimo technologijos.
„LETI yra pasirengusi atlikti profesinį žemės ūkio sektoriaus darbuotojų perkvalifikavimą pagal programą „Skaitmeninės transformacijos įmonės lyderis“, – mums sakė Petras Nikolajevičius.
Mokslininkai jau surengė pirmąjį agropramoninio komplekso naujovių pristatymą Vyborgo rajono UAB „Pervomaisky“ veisimo gamyklos pagrindu.
ETU „LETI“ prorektorius pažymėjo, kad dauguma „protingo ūkio“ technologijų Rusijos įmonėse yra pagamintos užsienyje. Todėl importo pakeitimo klausimu didelę reikšmę turi LETI mokslo pasiekimai.
„Universitetas nuolat ieško investuotojų, kad būtų galima pasiekti naujus plėtros lygius“, – sakė Petras Nikolajevičius.
Svarbu suprasti, kad inovatyvias technologijas sunku diegti į smulkųjį verslą be nusistovėjusios masinės gamybos. Kol kas tik didelės įmonės gali sau leisti naudoti technologijas.