Krasnodaro kraštas yra vienas iš trijų pirmaujančių regionų, gaminančių augalinius produktus iš saugomo dirvožemio. Tačiau importuoto komponento dalis šiltnamių gamyboje išlieka didelė. Žaliavų, atsarginių įrangos ir logistikos dalių brangimas, susijęs su sankcijų spaudimu Rusijai, padidino daržovių kainą ir sumažino Kubos ūkininkų verslo marginalumą. Rinkos dalyviai įrodinėja, kad agroverslui reikalinga valstybės parama veiklos procesams palaikyti.
Apimčių ir technologijų augimas
Karaliaučiaus krašto žemės ūkio organizacijų, nesusijusių su smulkiuoju verslu, uždaro grunto bendrasis daržovių derlius 2022 m. sausio–spalio mėnesiais siekė 88.6 tūkst. Tai beveik 3 tūkstančiais tonų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Apie tai buvo pranešta „Kommersant-Kuban“ Krasnodarstate.
Regioninės žemės ūkio ir perdirbimo pramonės ministerijos duomenimis, Kubanas kartu su Maskvos ir Lipecko regionais yra vienas iš trijų pirmaujančių šiltnamių daržovių kolekcijos regionų. Krasnodaro teritorijoje augalinių produktų iš saugomo dirvožemio pagaminama daugiau nei 16 kg vienam gyventojui 12 kg. 2022 metų gamybos planas – 112 tūkst.
„Stabilią gamybos apimtį užtikrina šiltnamio ploto išplėtimas ir produkcijos, tenkančios vienam naudojamo ploto vienetui, padidėjimas, kuris pasiekiamas diegiant naujas daržovių auginimo saugomoje dirvoje technologijas, taip pat naudojant derlingas veisles. . Ateinančiais metais, pramonės ekspertų prognozėmis, šiltnaminių daržovių produkcija Kubane gali išaugti iki 130-140 tūkst.t. Taip yra dėl atgaivintos investicinės veiklos, skirtos naujų aukštųjų technologijų šiltnamių kompleksų statybos projektams įgyvendinti“, – „Kommersant-Kuban“ sako Fiodoras Dereka, Krasnodaro teritorijos žemės ūkio ir perdirbimo pramonės ministras.
Ateinančiais metais, pramonės ekspertų prognozėmis, šiltnaminių daržovių produkcija Kubane gali išaugti iki 130-140 tūkst.t.
Regioninės žemės ūkio ministerijos duomenimis, Kubane veikia 11 pramoninių aukštųjų technologijų šiltnamių kompleksų, kurių bendras plotas viršija 240 hektarų. Jos sudaro 96% viso šiltnamio efektą sukeliančių daržovių kiekio regione. Saugomų maltų daržovių gamybos lyderiai yra Dinskoy, Belorechensky, Timashevsky, Krasnoarmeysky, Seversky rajonai ir Krasnodaras. „Būtent čia telkiasi didžiausi regiono šiltnamių kompleksai su pažangiausiomis gamybos technologijomis. Daugelyje technologinių įrenginių į kvadratinį metrą galima gauti daugiau nei 70 kg daržovių“, – praneša departamento spaudos tarnyba.
Taigi vienas didžiausių šiltnamių kompleksų Rusijoje „Green Line“, priklausantis mažmeninės prekybos tinklui „Magnet“, yra Krasnodaro srities Dinsky ir Tikhoretsky rajonuose. „Šiemet dėl gamybinių pajėgumų plėtros tikimės sulaukti didesnio derliaus – apie 58 tūkst. tonų įvairių rūšių agurkų ir pomidorų, įskaitant vyšninius ir kokteilinius pomidorus, kuriems dėl pozicijų populiarumo skiriame didelį dėmesį. praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Šiltnamio daržovės vos per 20 metų iš retai vartojamų sezoninių maisto produktų tapo kasdiene rusų mitybos dalimi. „Aktyvi šiltnamių daržovių auginimo plėtra Rusijoje prasidėjo 2014 m. įvedus maisto produktų embargą. Iki tol iš Turkijos, Irano ir kitų šalių kasmet buvo įvežama apie milijonas tonų daržovių“, – sako Julija Tulupnikova, VDU vyresnioji lektorė. Ekonomikos teorijos ir pasaulio ekonomikos katedra Synergy universitete.
Visas dėmesys agurkams
Pastarųjų metų tendencija – saugomoje dirvoje auginamų daržovių augalų sąrašo plėtimas, pažymi regiono Žemės ūkio ministerijos spaudos tarnyba. Jei anksčiau tai buvo tradiciniai pomidorai ir agurkai, tai šiandien – pipirai, baklažanai, salotos, žalumynai. Pasikeitė ir šiltnamyje auginamų daržovių procentas.
„Jei prieš penkerius metus agurkai sudarė iki 70% visos produkcijos, tai šiandien šis skaičius siekia 50%. Likusi dalis tenka pomidorams – 48%, žalumynams ir pipirams – 2%. Pomidorų produkcijos padidėjimą ekspertai sieja su pasikeitusia uždaros žemės augalinių produktų paklausos struktūra. Ypač išaugo naminių pomidorų, ypač vyšninių, paklausa“, – teigia departamento spaudos tarnyba.
Asociacijos „Rusijos šiltnamiai“ viceprezidentas Andrejus Medvedevas tvirtina, kad šiuo metu rinkoje yra didelis agurkų perpildymas. Tai paaiškinama tuo, kad agurkas yra greičiausiai augantis ir greitai atsiperkantis produktas. „Negana to, beveik visi gamintojai augina vienos rūšies agurkus. Atrankesnių rūšių produktų niekur nepamatysi“, – praneša P. Medvedevas. Jis priduria, kad pomidorų importas regione nekeičiamas, nes pomidorai yra ilgesni, sunkiau auginami ir brangesni.
„Į pipirus, baklažanus ir kitas daržoves visiškai nekreipiama dėmesio. Verslininkai savo versle nenori vilkinti ilgalaikių paskolų, kurios būtinos šių augalų auginimui, mokėjimo. Visa tai reikalauja stimuliacijos, motyvacijos iš valstybės, o šiuo metu jos nėra“, – sako Andrejus Medvedevas.
Spalio pabaigoje Sočyje vykusiame IV žemės ūkio forume „Rusijos vaisiai ir daržovės – 70“ „Interagro“ Augalininkystės ir grybų auginimo skyriaus vadovė Natalija Davydenko sakė, kad 2022% rusų vartojamų saldžiųjų paprikų yra importuojama. . Iš esmės saldžiosios paprikos atvežamos, anot jos, iš Izraelio, Turkijos, Kinijos. M. Davydenko įsitikinusi, kad šios kultūros importą visiškai įmanoma pakeisti savo produkcija, tačiau tam reikia išspręsti nemažai užduočių.
„Pipirai auginami atvirame ir uždarame grunte, o derlius labai skiriasi. Rusijai labiau tinka saldžiųjų pipirų kultūros auginimas šiltnamiuose. Tačiau gamybą riboja agrotechniniai (didelės darbo sąnaudos ir sąlyginai mažas derlius šiltnamių gamyboje; intensyvių žemės ūkio technikos, kailių kirtimo mašinų ir perdirbimo bei pakavimo linijų trūkumas) ir socialiniai ekonominiai veiksniai (nuolatinio vartojimo kultūros nebuvimas). ir aukšta kaina, palyginti su kitomis daržovėmis)“, – sakė M. Davydenko.
Sankcijos pasiekė ribas
Sankcijų spaudimo Rusijai sąlygomis gamintojai susiduria su augančiomis gamybinių medžiagų kainomis, būtinybe ieškoti naujų tiekėjų ir alternatyvos iš Rusijos rinkos pasitraukiančioms žaliavoms ir medžiagoms, taip pat būtinybe keisti pristatymo datos, teigia Julija Tulupnikova. „Sunkiausia yra mažoms įmonėms ir ūkiams“, – sako ji.
Sunkumų pirmiausia kyla dėl didelės importuojamo komponento dalies šiltnamio efektą sukeliančių daržovių gamyboje. Taigi, pasak Andrejaus Medvedevo, beveik 80% sėklų, 60% augalų apsaugos produktų, 70% kamanių, skirtų apdulkinimui, yra svetimos. Augalininkystėje naudojamos įrangos, ypač dujų stūmoklinių įrenginių, skirtų elektros energijai gaminti, klimato kontrolės įrangos, rūšiavimo ir pakavimo įrangos, komponentai tapo brangūs ir sunkiai prieinami.
Tą patį sako ir prekybos tinklo „Magnet“ spaudos tarnyba. „Šiemet turėjome sunkumų perkant sėklas, trąšas, augalų biosaugą, atsargines dalis. Jas sprendžiame plėtodami ir plėsdami bendradarbiavimą su šalies tiekėjais, kurdami alternatyvius tiekimo kanalus“, – teigia bendrovė.
Pabrangusios žaliavos, gamybinės medžiagos, transportavimas ženkliai padidino ūkininkų kaštus, o tai turėjo įtakos produkcijos savikainai.
„Tuo pačiu dėl gero derliaus daržovių kainų augimas beveik nepastebimas. Tarkime, pomidorai šiandien kainuoja maždaug tiek pat, kiek pernai“, – komentuoja Julija Tulupnikova. Dėl to šiltnamio efektą sukeliančių daržovių auginimo marginalumas gerokai sumažėjo 2022 m.
Daržovėms reikia paramos
Šiltnamio efektą sukeliančių daržovių gamyba Rusijoje nuolat auga. „Jei tęsis teigiama dinamika, 2022 metų pabaigoje derlius bus apie 1.5 mln. Gamybos apimčių padidėjimas pasiekiamas ir dėl naujų plotų įvedimo, ir dėl derlingumo padidėjimo“, – prognozuoja Julija Tulupnikova. Ji priduria, kad Krasnodaro teritorijoje per pastaruosius penkerius metus daržovių gamyba išaugo trečdaliu.
Kubane yra visos sąlygos auginti šiltnamio efektą sukeliančias daržoves, sako tyrimų bendrovės „NTech“ analitikė Maria Zakatova. „Tai ir palankus klimatas, ir derlingos dirvos. Be to, yra skiriamos subsidijos iš valstybės kompensuojamų lėšų šiltnamių statybai saugomo dirvožemio daržovėms auginti, kurios kompensuoja iki 25% statybos kainos“, – sako M. Zakatova.
Tolimesnei pramonės plėtrai, ekspertų teigimu, būtina modernizuoti regiono šiltnamių kompleksus, naudoti itin efektyvias šildymo sistemas, taip pat remti smulkius ir vidutinius žemės ūkio ūkius.
„Yra subsidijuojamos paskolos, yra įmokos, netgi kompensuojama dalis elektros sąnaudų, kai šiltnamiuose naudojamas dirbtinis apšvietimas. Priemonių yra daug, tačiau jos nėra orientuotos į produkto rūšį“, – sako Andrejus Medvedevas. Jis patikslina, kad ūkininkai šiandien neturi pakankamai skolintų išteklių operacinei veiklai remti. „Reikia skatinti ne tik šiltnamių statybą, kaip tai daroma šiandien, bet ir pačių įvairiausių daržovių auginimo procesą. Valstybės parama nėra atrankinė. Tai neskatina tam tikrų rūšių produktų auginimo, kurių šalyje nepakanka“, – pabrėžia P. Medvedevas.
Beje, asociacija „Rusijos šiltnamiai“ kovo mėnesį kreipėsi į Rusijos Federacijos ministrą pirmininką Michailą Mišustiną su pasiūlymu dėl kelių būtinų, ūkininkų nuomone, valstybės paramos priemonių. Visų pirma, tai yra lengvatinio trumpalaikio skolinimo ribos padidinimas iki 1.5 milijardo rublių, kompensacijų kredito įstaigoms už lengvatines trumpalaikes ir investicines paskolas padidinimas iki 100% Rusijos centrinio banko pagrindinės normos. Federacija; kredito atostogų nustatymas 1 metų laikotarpiui investicinėms paskoloms grąžinti išlaikant lengvatinius tarifus, dalies žaliavų, darbų ir paslaugų pirkimo išlaidų kompensavimas, atsižvelgiant į valiutinę dedamąją ir kt.
Prekybos tinklo „Magnit“ spaudos tarnyba priduria, kad sėkmingas šiltnamių daržovių auginimas, be kita ko, priklauso nuo tokių sričių kaip selekcija ir sėklininkystė, taip pat nuo aktyvaus darbo su žemės ūkio universitetais integruojant mokslo žinias į praktiką. veikla.
Be to, bendrovė pastebi daržovių augintojų trūkumą. „Šiltnamių kompleksų darbo rezultatas labai priklauso nuo šių darbuotojų kokybės ir produktyvumo. Siekdama panaikinti atotrūkį tarp šių specialistų, „Magnit“ taiko įvairias motyvacijas išlaikyti tokius darbuotojus, formuoja personalo rezervą specialistams ir vadovams, gerina darbo sąlygas, reguliariai atlieka darbuotojų pasitenkinimo tyrimus, pritraukia KubGAU studentus. Pavyzdžiui, su universitetu vyksta konkursai dėl įdomiausių ir efektyviausių gamybai atliekamų tyrimų, mokant paskatinimus ir asmenines prekybos tinklo stipendijas“, – teigia bendrovė. Tačiau problema, anot ekspertų, pramonei išlieka sisteminė ir reikalauja valstybės dėmesio.
Margarita Sinkevičius
Šaltinis: https://www.kommersant.ru