Mažas Imantau kaimas Šiaurės Kazachstano regione, kuriame gyvena apie pustrečio tūkstančio žmonių, gana trumpam laikui tapo „petunijų sostine“ ir suteikia liūto dalį mokesčių lengvatų visam Aiyrtau regionui, praneša Petropavlovsk. .naujienos su nuoroda į Verslininkų rūmus. – Maždaug prieš 15 metų mano uošvis Kuzakhmetovas Idris nusprendė pradėti veisti petunijas. Pamatęs, kokia didelė šių gėlių paklausa, pasiūlė vienai šeimai pirmiausiai auginti petunijas. Suteikiau jiems sąlygas, pastačiau šiltnamius. Jie pasodino gėles, užaugino, o jis jas atpirko. Tada jis pasiūlė kitai šeimai imtis gėlių auginimo. Dabar šiltnamių verslu iš karto užsiima 150 namų ūkių, kuriuose dalyvauja daugiau nei 500 kaimo gyventojų. Jis leido jiems atsistoti ant kojų, o paskui tiesiog išėjo į pensiją“, – pasakoja agro-kaimo turizmo asociacijos atstovas Ilnaras Galyamshinas. Pagrindiniai sėklų tiekėjai yra Olandija ir Amerika. Per daugelį klasterių plėtros metų logistika buvo nepriekaištingai derinama. Sėklų tiekimo gedimų nėra. Sėklų kilogramo kaina – iki pusantro milijono tengių. Praktika parodė, kad olandiškos petunijos gerai įsišaknija Kazachstano šiaurėje. Vietos gyventojai jau tapo tiek patyrusiais gėlių augintojais, kad pagal lapų kraštą nustato, kokios spalvos bus žiedai. Specialių mokymų nebuvo – visi mokėsi praktiškai. Jie diegia šiuolaikines drėkinimo technologijas, eksperimentuoja. „Tai buvo laipsniškas procesas. Jie patarė vienas kitam. Dirbo vienas kitam, paskui namuose įsirengė savo šiltnamį ir pradėjo patys juos auginti. Jie tarpusavyje nekonkuravo. Nors dar yra sveika konkurencija. Kažkas turi gražesnių gėlių, kažkas turi geresnį šiltnamį“, – aiškina Ilnaras Galyamshinas. Gėlių verslas čia vystėsi beveik be papildomų subsidijų ir dotacijų iš valstybės. Nepaisant to, kad šiuolaikinio technologinio šiltnamio kaina šiandien siekia 10 milijonų tengių, tik nedaugelis kreipėsi dėl valstybės finansinės paramos. 2019 metais pagal verslo planą vienas iš gyventojų gavo inovatyvią dotaciją, paėmė lėšų suvirinimo įrangai – šiltnamių krosnims gaminti. Pasak Ilnaro Galyamshino, dabar apie Imantau petunijas žino visa šalis. Žmonės čia atvyksta pigių gėlių net iš atokiausių regionų. „Praktiškai nereikia ieškoti pardavimo rinkų. Viskas vyksta iš lūpų į lūpas. Iš esmės visi tik ir laukia pirkėjų. Pagrindinės pardavimo rinkos yra Nur-Sultan, Kokshetau ir Petropavlovsk. Jei, pavyzdžiui, po sostine yra tik vienas šiltnamis, niekas ten neina. O Imantau yra 150 šiltnamių, čia visi ateina. Bet, pavyzdžiui, 2021 metais jie atvyko iš Šimkento, čia pirko petunijas. Kovo mėnesį pasėjo sėklas, bet užklupo šalnos ir teko pirkti iš naujo“, – pasakoja Ilnaras. Kaip ir bet kuriame kitame versle, čia netrūksta iššūkių. Pandemijos metai vietos gyventojams tapo sunkūs. „Situacija kiekvienais metais kitokia. Pandemijos metai parodė, kad tokiu laikotarpiu gėlės nėra tokios populiarios. 2020 m. žmonės negalėjo parduoti gėlių. Išmetė tūkstančiai, dešimtys tūkstančių. Tai labai sunkus darbas. Nukritus temperatūrai, stipriam vėjui – viskas gali žūti“, – dalijasi vietos gyventojai. Nepaisant visų sunkumų, kaimo gyventojai neplanuoja ieškoti kitų verslo nišų. Žemės ir nekilnojamojo turto kaina čia yra proporcinga sostinei, nes šiltnamio buvimas čia yra sėkmingo verslo garantija. – Tikslinga, kai vienas namų ūkis per sezoną išaugina iš šimto tūkstančių gėlių. Kaina 45 tenge, tai daugiau nei 4 mln. tenge. Trys mėnesiai intensyvaus darbo, kai vietos gyventojai nespėja nei pavalgyti, nei pamiegoti – kovo, balandžio, gegužės mėn. Likusiais mėnesiais atliekami tik paruošiamieji ir remonto darbai. Kiekviename šiltnamyje dirba mažiausiai 3-4 žmonės. Šeima gali savarankiškai užauginti 50,000 XNUMX augalų. Be to, jei čia pirkimo kaina yra 45 tengei, tai mieste tokių petunijų kaina siekia 600 tenges už gėlę, dalijasi vietos gyventojai. Augintojų teigimu, vienintelė problema – darbuotojų trūkumas. Vietiniai gėlių augintojai yra pasirengę mokėti penkis tūkstančius tengų per dieną, o tai yra gana gera Šiaurės Kazachstano regiono kaimo vietovėms.