Singapūro mokslininkų komanda nustatė, kad plaukuose esantis keratinas gali prisidėti prie šalies vietinės daržovių gamybos ir maisto saugumo. Plaukai ir kitos biologinės atliekos gali tapti tvariomis žemės ūkio žaliavomis hidroponiniam ūkininkavimui.
Pasak Singapūro, daugiau nei 90 procentų Singapūre suvartojamo maisto yra importuojami Singapūro maisto agentūra (SFA). O dėl daugybės konkuruojančių žemės poreikių tik 1 procentas Singapūro žemės yra skirtas žemės ūkiui, „Food Tank“ pasakoja SFA Miesto maisto sprendimų skyriaus direktorius Poh Bee Ling.
Siekdama sumažinti priklausomybę nuo kitų šalių ir užtikrinti aprūpinimo maistu saugumą, SFA stengiasi įvairinti maisto šaltinius ir skatinti vietinę gamybą. „Mes bendradarbiaujame su vietine žemės ūkio maisto pramone, kad pasiektume „30 x 30“ tikslą, ty padidinti savo pajėgumus ir pajėgumus vietoje ir tvariai iki 30 m. pagaminti 2030 procentų mūsų mitybos poreikių“, – sako Pohas.
Tiekimo grandinės gamybos pabaigoje SFA teikia finansavimą vietos produktyvumui palaikyti ir technologijų diegimui palaikyti. Poh teigia, kad su SFA parama ūkininkai gali sustiprinti savo pajėgumus, kad pasiektų agentūros viziją apie aukštųjų technologijų, novatorišką ir tvarią žemės ūkio sistemą, kuri efektyviai naudoja ribotus Singapūro žemės išteklius.
Hidroponinis ūkininkavimas gali būti svarbus Singapūro maisto gamybos būdas. „Tai svarbu Singapūre, kuriame trūksta žemės, nes hidroponiką naudojantys daržovių ūkiai galėtų būti įkurti tokiose erdvėse kaip ant stogų ar pastatų viduje“, – sako Pohas. Ji priduria, kad šis metodas leidžia augintojams optimizuoti aplinkos sąlygas, kad pagerintų derlių, kokybę ar skonį. „Tai gali būti ekonomiškai efektyvūs, kokybiški produktai, kuriuos galima tvariai auginti ilgainiui.
Tačiau Pohas pripažįsta vieną didelį hidroponinio ūkininkavimo trūkumą. Ji paaiškina, kad kai kuriose sistemose naudojami neperdirbami poliuretano kubeliai, kad palaikytų augalus augimo proceso metu. Gamintojai ieško alternatyvių, tvarių substratų, kurie taip pat nepatiria papildomų sąnaudų. Nanyang technologijos universiteto (NTU) mokslininkai ieško šio iššūkio sprendimo: keratino kempinės.
Dr. Ng Kee Woei, NTU Medžiagų mokslo ir inžinerijos mokyklos profesorius ir asocijuotasis mokslinių tyrimų vadovas, suprato, kad daugelis šiuo metu hidroponinėje žemdirbystėje naudojamų medžiagų nėra nei perdirbamos, nei biologiškai skaidomos. „Be to, jie yra įgimtos medžiagos, o tai reiškia, kad jos pačios nepateikia augalams jokių maistinių medžiagų“, – „Food Tank“ pasakoja Ng.
NTU tyrimas komanda sėkmingai sujungė celiuliozę iš augalų atliekų su keratino ekstraktais, kad pagamintų kempinę, kuri maitina hidroponinius augalus. Keratinas gali būti gaunamas iš daugelio biologinių atliekų šaltinių, įskaitant plaukus, kanopas, plunksnas, vilną ir ragus. Šios medžiagos yra vertingos kaip tvari, vartojama žaliava, randama pačiose ūkininkavimo sistemose.
vienas studija Bonos universitetas nurodo biologinius išteklius, įskaitant atliekas ir atsinaujinančias žaliavas, kaip potencialią auginimo terpę sistemoms be dirvožemio. Maisto prekių atliekų kompostas, biocharasir medienos plaušų yra biologinių išteklių, kurie buvo sėkmingai naudojami kaip hidroponinio augimo substratai, pavyzdžiai.
Kaip biologinis išteklius, keratinas yra visiškai biologiškai skaidomas. „Būdami baltymai, skaidydami jie išskiria aminorūgštis, kurios pačios tampa augalų maistinių medžiagų tiekimo dalimi“, – „Food Tank“ pasakoja Ng.
Tačiau šio sprendimo keitimas Singapūre susiduria su kliūtimis. „Svarbiausias iššūkis yra keratino tiekimo trūkumas“, – „Food Tank“ sako Ng. „Jei norite tai komercializuoti, jums reikės gamintojo, kuris galėtų tiekti pastovios kokybės ir didelius keratino kiekius.
Be keratino pramonės įprastinės žaliavos išlieka daug pigesnės. „Šiuo metu, jei palyginsime išlaidas, niekada negalėsime prilygti esamoms kempinėms, kurias naudoja ūkininkai“, - sako Ng.
„Tikiu, kad jei atliksime tinkamą sąnaudų ir naudos analizę, galbūt galėsime išsiaiškinti, kiek ūkininkas iš tikrųjų gali sutaupyti, jei naudos keratino kempinėles“, – „Food Tank“ pasakoja Ng. Žvelgdamas į ateitį, Ng sako, kad taip pat yra galimybių pritaikyti kempinėles įvairiems augalams arba skirtingoms aplinkoms.
„Pritaikę technologijas ir išmaniojo ūkininkavimo ypatybes, galime padidinti mūsų žemės ūkio maisto pramonės pajėgumus ir pajėgumus, kad sustiprintume Singapūro aprūpinimo maistu saugumą“, – „Food Tank“ pasakoja Pohas.
Tokie straipsniai, kaip ką tik perskaityti, atsirado dėl „Food Tank“ narių dosnumo. Ar galime pasikliauti jumis, kad būsite mūsų augančio judėjimo dalimi? Tapkite nariu šiandien paspaudę čia.
Šaltinis: https://foodtank.com