Augalų ligų ir kenkėjų valdymas naudojant cheminius pesticidus kelia rimtą susirūpinimą dėl maisto saugos, aplinkos kokybės ir atsparumo pesticidams. Dėl šių rūpesčių reikia alternatyvių augalų ligų ir kenkėjų valdymo metodų. Visų pirma, augalų maistinės medžiagos gali turėti įtakos augalų tolerancijai ligoms arba atsparumui kenkėjams ir ligoms.
Tai akivaizdžiai matyti iš didėjančio spaudimo augintojams auginti sveikas gėles, vaisius ir daržoves naudojant vis mažiau cheminių pesticidų. Eksporto rinkos paprastai tikrina pesticidų likučių dideli DLK lygiai gali apriboti patekimą į rinką. Su naujais Sodininkystės standartai Kenijoje Skelbiama – vietinės rinkos taip pat daro didesnį spaudimą pesticidų naudojimui ir likučiams.
Mineralinė mityba ir augalų ligos
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kenkėjų ir ligų kontrolė buvo pasiekta derinant tinkamą augalininkystę, sėjomainą ir sierą bei varį. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo atlikta daug cheminių medžiagų, skirtų cheminiam karui, tyrimų. Šio tyrimo rezultatas buvo cheminių medžiagų, kurios buvo veiksmingos kovojant su kenkėjais ir ligomis, gamyba.
Įvyko didžiulė žemės ūkio revoliucija. Kenkėjai ir ligos buvo kontroliuojami, o maisto gamyba tapo saugesnė, o derlius padidėjo. Tik po metų sužinojome apie šalutinį šių cheminių medžiagų poveikį žmonių sveikatai. Ne visos cheminės medžiagos yra blogos, o be tinkamos kenkėjų ir ligų kontrolės negalėtume išmaitinti pasaulio. Tačiau svarbu augti atsakingai ir kiek įmanoma sumažinti pesticidų naudojimą.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo atlikta daug augalų maistinių medžiagų vaidmens augalų ligų ir kenkėjų valdymo srityje tyrimų, o dabar šis darbas vėl peržiūrimas ir plečiamas.
Augalų ligos ir kenkėjų valdymas tvariame žemės ūkyje
Dirvožemio struktūra ir drenažas
Daugelis ligų prasideda dėl įsišaknijimo, dirvožemio struktūros, deguonies trūkumo, drenažo trūkumo ir vandens ruošimo problemų. Gilus, gerai nusausintas dirvožemis su gerais trupiniais yra jūsų pirmoji gynybos linija nuo augalų ligų. Be to, drėgmės lygis ir temperatūra vaidina svarbų vaidmenį „aktyvinant“ patogenus. Paprastai aukštesnis drėgmės lygis ir temperatūra skatina ligas ir sutrumpina vabzdžių gyvavimo ciklų laiką nuo kiaušinėlio iki kiaušinėlio. Deja, Rytų Afrikoje mes neturime prabangos šaltomis žiemomis – tai gali nužudyti daugybę ligų ir vabzdžių.
Dirvožemio pH
Be to, dirvožemio pH labai priklauso nuo to, kaip greitai liga progresuoja. Rūgšti dirvožemiai slopina daugybę ligų, tačiau jie taip pat slopina maistinių medžiagų prieinamumą ir pasėlių derlių, todėl elkitės atsargiai. Dirvožemis, vanduo ir lašinamas pH nulemia maistinių medžiagų prieinamumą augalams ir gali sukelti perteklius bei trūkumus, kurie gali paskatinti vabzdžių ir ligų augimą. Geriau išlaikyti optimalų pH, kad augalai išaugtų sveiki, ligoms atsparūs pasėliai.
Augalų mityba
Tinkama augalų mityba yra jūsų kita gynybos linija. Bet kokios maistinės medžiagos, kurių trūkumas arba perteklius, padidins augalų jautrumą ligoms ir kenkėjams. Žinoma, kad augalų kenkėjams ir ligoms įtaką darančios maistinės medžiagos yra: – azoto forma, kalis, kalcis, siera, chloras, nikelis, manganas ir silicis.
Kalcis yra pagrindinė ligas kontroliuojanti maistinė medžiaga. Kalcio kiekis dirvoje lemia daug ką! 1) pH, 2) struktūra 3) aeracija. Patikrinkite kalcio kiekį ir įsitikinkite, kad turite bent pakankamai ir geriausio prabangos lygio.
Gamybai naudojamas augale esantis kalcis Kalcio pektatas – tai lemia ląstelių sienelių tvirtumą ir atsparumą vabzdžių ir ligų atakoms. Daugelio pasėlių ligų galima išvengti, jei augalo audinyje yra pakankamai kalcio. Dėl mažo kalcio kiekio dirvožemyje susidaro sutankinta ir užmirkusi dirva, prastas maistinių medžiagų pasisavinimo efektyvumas ir silpni augalai, kenčiantys nuo streso.
Yra žinoma, kad kalcis slopina klubo šaknis kopūstuose, fusarium nori pomidoruose, ervinijos minkštasis puvinys bulvėse ir botrito maras daugelyje vaisių ir daržovių. Pakankamas kalcio kiekis yra būtinas geram produktų galiojimo laikui. Kalcis pasisavinamas per transpiracijos srovę ir gali tapti apibrėžtu vėsiu, debesuotu ar drėgnu oru.
Kalis vaidina svarbų vaidmenį kovojant su vabzdžiais ir ligomis. Kalio stokojantys augalai yra labai jautrūs tiek ligoms, tiek oro sąlygoms! Daugelyje vietovių mums pasisekė, kad dirvožemyje yra pakankamai arba per daug kalio. Tačiau jis gali lengvai įsiterpti į tam tikrus dirvožemio tipus, pvz., ilitą ir molį. Skirtingai nuo daugelio augalų maistinių medžiagų – kalis netampa jokios augalo sudedamosios dalies dalimi ir lieka augalų sultyse. Jis labai judrus augaluose ir greitai pereina nuo senesnių lapų prie jaunesnių, todėl norint nustatyti trūkumą, reikia atlikti abiejų lapų analizę ir palyginti.
Kalio perteklius taip pat gali slopinti arba paskatinti ligas, priklausomai nuo bendros augalo maistinių medžiagų būklės. Paprastai kalis slopina daugumą ligų, tačiau gali paskatinti Ervinijos puvinį, miltligė ir nematodai. Azoto ir kalio (N:K) santykis taip pat yra labai svarbus kai kurioms ligoms ir vabzdžiams. Didelis N:K santykis gali paskatinti ligas. Didelis K:N santykis mažina ligos sunkumą, o kartu su pakankamu fosforo kiekiu gali sumažinti amarų dauginimąsi.
Azotas perteklius linkęs užaugina silpnus, greitai augančius augalus, kurie yra labai jautrūs vabzdžiams ir ligų pažeidimams. Dauguma slopinamųjų ligų atsiranda dėl azoto pertekliaus, didelis azoto kiekis skatina botritą augaluose, kurie paprastai būtų jam atsparūs. Forma, kuria azotas tiekiamas augalams, taip pat gali turėti didelės įtakos atsparumui ligoms. Azotą augalai gali absorbuoti kaip redukuotą NH4 arba oksiduotą NO3 formą. NH4 sumažina pH, o NO3 padidina pH. Ligos skirtingai reaguoja į N formą. Nitratai slopina fuzariozės ir Rhizoctonia šaknų puvinį, o amonis – daugumą kitų dirvožemyje plintančių ligų.
Chloras paprastai nėra laikomas augalų maistine medžiaga ir gali būti toksiškas daugeliui augalų. Tačiau tyrimais nustatyta, kad chloridui atspariuose augaluose chloras gali slopinti augalų ligas, pvz., fuzariozės vainikinį puvinį šparaguose, Rhizoctonia vainikinį puvinį burokėliuose, Fusarium Yellows salieruose ir smėlį bei stiebelių puvinį kukurūzuose. Daugeliu atvejų padidėjus chlorido kiekiui, lapų audinyje padaugėjo mangano.
Managanas. Augalų bandymai ir tyrimai parodė gerą koreliaciją tarp mangano koncentracijos sveikų augalų audiniuose ir sergančių augalų audiniuose. Grybelinės ir didžiąja dalimi bakterinės ligos sumažėja, kai pakankamai pasisavinamas manganas, o virusines ligas gali sustiprinti padidėjęs augalų pasisavinimas.
Mangano dirvožemyje paprastai būna daug, o ribojantis veiksnys yra pasisavinimo efektyvumas. Mangano pasisavinimą gerinanti praktika mažina ligas. Mulčiavimas, optimalus pH, organinės medžiagos, dirvožemio temperatūra ir mikrobų aktyvumas dirvožemyje. Glifosatas gali sumažinti mangano pasisavinimą ir paskatinti pasisavinti viską. Bulvių šašas mažinamas žeminant dirvožemio pH, laistant arba maitinant lapus manganu. Kai kurie fungicidai, pvz Mancozebas yra daug veiksmingesni mangano pavidalu.
Nikelis jo reikia labai mažais kiekiais ir paprastai pakanka daugumoje sodininkystės dirvožemių. Jis laikomas itin mikroelementu ir jam nebuvo skiriama daug dėmesio. Manoma, kad nikelis yra svarbus azoto ciklui augalų audiniuose ir augalų imuniniam atsakui sukelti, nes padeda gaminti fitoaleksiną. Nikelio druskos yra veiksmingi fungicidiniai purškikliai nuo rūdžių. Nikelio pasisavinimas gali sumažėti esant šaltai sausai dirvai ir esant cinko, vario, mangano, geležies, kobalto, magnio ir kalcio pertekliui. Su nikeliu reikia nuveikti daugiau.
Sieros yra labai svarbus kovojant su ligomis – būtinas, skatinant natūralius medžiagų apykaitos procesus, sukelti natūralų augalų atsparumą grybeliams. Dabar tai vadinama SIR – sieros sukeltas atsparumas. Siera taip pat turi vietinį toksinį poveikį grybeliams ir erkėms, todėl kai kuriuose šiltnamiuose naudojami sieros degikliai.
Silicis yra antras pagal gausumą mineralas dirvožemyje. Pakankamas silicio kiekis augaluose suteikia sveiką atsparumą daugumai ligų, o panaudoto silicio šaltinis ir norma gali stipriai paveikti daugelio augalų rūšių grybelinių ligų kontrolę. Reikalingi veiksmingi / prieinami / ir praktiški sprendimai, skirti naudoti silicį pasėliams, kurie gali jį kaupti, nes buvo pripažinta, kad silicio naudojimas kovojant su kenkėjais ir ligomis būtų perspektyvus būdas sumažinti fungicidų naudojimą daugelyje žemės ūkio sričių. Šiuo klausimu reikia atlikti daugiau tyrimų.
Įvairių formų silicis pasirodė esąs veiksmingas vabzdžių kontrolės metodas. Didelis susikaupusio silicio kiekis stiebuose ir lapuose gali atgrasyti nuo kramtymo vabzdžių, silicis gali ištirpinti chitiną, sukeldamas vabzdžių dehidrataciją, o silicis gali blokuoti vabzdžių spirales – neleisdamas deguoniui patekti į jų organizmą.
Didelis EB (druskumo) lygis arba Natris (sodiciškumas) gali labai paveikti augalų maistinių medžiagų pasisavinimą ir sveiką augalų augimą bei skatina ligas, nematodus ir vabzdžius.
Kaip matote, augalų mityba atlieka didžiulį vaidmenį nustatant augalų toleranciją vabzdžiams ir ligoms, todėl daug galima nuveikti optimizuojant augalų mitybą, kad būtų sumažintas pesticidų naudojimas. Norėdami gauti daugiau informacijos apie tai ir patikrinti savo augalų maistinių medžiagų būklę, susisiekite su mumis tel support@cropnuts.com.