Šiltnamyje galima nuimti derlių nepriklausomai nuo sezono. O norint sukurti optimalias sąlygas kiekvienam derliui, būtina atsižvelgti į klimatą, medžiagos, iš kurios pagamintas šiltnamis, sudėtį, šiltnamio plotą. Ir pagal gautus duomenis pasirinkite šildymo tipą. Šiame straipsnyje išanalizuosime visus šildymo būdus, jų privalumus ir trūkumus.
Šiltnamio šildymo tipai
Šildymas saulės energija yra lengviausias ir ekonomiškiausias pasirinkimas. Šildymas vyksta natūraliai ir šiluma išsiskiria palaipsniui, toks efektas pasiekiamas dėl šiltnamio efekto, šis būdas tiesiogiai priklauso nuo klimato ir oro sąlygų, todėl temperatūros reguliavimas neįmanomas.
Toks šiltnamis, šiuo atveju šiltnamis, turėtų būti pagamintas iš polikarbonato, nes tokia medžiaga suteikia didesnį šiltnamio efektą, palyginti su kitomis medžiagomis. Alternatyva būtų stiklas, praleidžiantis daugiau nei 95% šviesos srauto. Šio metodo trūkumai yra būtinybė sukurti arkinę struktūrą, taip pat griežtai orientuoti šiltnamį išilgai ašies iš rytų į vakarus.
Biologinio metodo ypatumas yra tas, kad po derlingu sluoksniu klojamas biokuras, kuris dėl natūralių irimo procesų sušildo žemę, šiluma išsiskiria palaipsniui. Dėl to reikia mažiau tręšti ir laistyti. Kaip biokuras dažnai naudojamas arklių mėšlas, kuris per 70 dienas gali sušilti iki 7 laipsnių ir išlaikyti tokią temperatūrą kelis mėnesius. Jei nereikia labai galingo šildymo, mėšlas maišomas su šiaudais. Mažiau galingi metodai yra pjuvenų, medžio žievės ir maisto atliekų naudojimas.
Dujinis šildymas pasižymi santykiniu sistemos efektyvumu ir paprastumu, o oras įšyla greitai ir tolygiai, galimybė jį sukurti iš gamyklinių komponentų – tai pagrindiniai teigiami aspektai. Tačiau kartu su tiksliu skaičiavimu reikės parengti brėžinius ir leidimų paketą. Be registruojančių valstybės institucijų sutikimo projekto įgyvendinti neįmanoma, o kiekvienas jo pakeitimas reikalauja naujų išlaidų. Jei jūsų svetainė yra visiškai dujofikuota, jums neturėtų kilti problemų dėl diegimo.
Šiltnamiui šildyti naudojama dujinių šildytuvų arba degiklių sistema, kuri tolygiai paskirstoma aplink šildomos patalpos perimetrą. Jei šiltnamis yra mažas, tada dujų balionai gali būti naudojami kaip šilumos šaltinis, o dideliems šildomiems plotams reikės naudoti centralizuotą šiltnamio prijungimą prie pagrindinės dujofikacijos sistemos. Dujinis šildymas turi nemažai trūkumų: pirma, gamtinės dujos yra sprogios ir nuodingos. Antra, naudojant šiltnamyje, atsiranda drėgmės perteklius, o anglies dvideginio koncentracija padidėja kelis kartus. Tokiam šildymui reikalingas vėdinimas, kuris taip pat reikalauja papildomo skaičiavimo, o žiemą tiekiant gryną orą nuvertinama sukuriama energija.
Elektrinis šildymas yra gana efektyvus ir nereikalauja didelių išlaidų. Specialistų teigimu, geriausia dirbti infraraudonųjų spindulių šilumos šaltiniais, kurie neeikvoja energijos oro šildymui, tiesiogiai perduodant jį į dirvą ir augalus. Tačiau toks sprendimas turi techninių sunkumų: neįmanoma visko tinkamai atlikti be kvalifikuotų montuotojų pagalbos. Bet jūs galite keisti šildymą įvairiose patalpos dalyse, sukurdami patraukliausias sąlygas kiekvienai pasėlių grupei.
Vandens šildymas puikiai tinka dideliems šiltnamiams ir leidžia atiduoti šilumą tiek žemei, tiek orui. Ši parinktis gali būti įgyvendinta keliais būdais: įrengiant atskirą katilą arba prijungiant prie namo sistemos. Kitu atveju sukuriama atskira grandinė, skirta jį išjungti ir išleisti vandenį. Jei montuojama atskira sistema, katilas turi būti montuojamas atsižvelgiant į turimą ir pelningą kurą.
Dujiniai modeliai yra patogiausi ir ekonomiškiausi, leidžia palaikyti norimą temperatūrą. Degimo produktai pašalinami naudojant koaksialinį kaminą. Kietojo kuro modeliai gali turėti įvairių modifikacijų. Taip pat ekonomiškas variantas, tačiau automatizavimo galimybės praktiškai nėra ir reikalingas nuolatinis stebėjimas. Elektriniai modeliai, palaikantys temperatūrą visą parą, turi aukštus automatikos rodiklius. Jie yra kompaktiško dydžio, saugūs ir tylūs, tačiau elektros kaina yra didelė. Be paties katilo, taip pat būtina įrengti vamzdynus ir su jais susijusius radiatorius. Taip pat svarbūs išsiplėtimo bakai, kaminai ir cirkuliaciniai siurbliai. Šildymo kontūrų rekomenduojama sudaryti porą, o ne vieną. Po žeme tiesiama viena linija, kuri yra iš plastikinių vamzdžių, skirtų apie +30 laipsnių temperatūros vandeniui migruoti. Tokius vamzdžius reikia tiesti kuo arčiau šaknų.
Gana paprastas ir ekonomiškas būdas palaikyti norimą temperatūrą šiltnamyje yra „šiltų grindų“, naudojamų dirvožemiui šildyti, buvimas. Tokia šiltnamio dirvožemio šildymo sistema yra gana ekonomiška tiek montavimo, tiek eksploatavimo etape. Be to, turi galimybę automatiškai reguliuoti šildymą ir tolygiai paskirstyti šilumą visame šiltnamyje.
Dizainas gana paprastas. Populiariausia sistema yra vandeniui atsparus šildymo kilimėlis. Norint sukurti šiltnamyje „šiltas grindis“, pašalinama iki 40 cm dirvožemio, o į įdubos dugną 5–10 cm sluoksniu pilamas iš anksto išsijotas smėlis. Toliau į įdubą klojamas šildytuvas (polistireninis putplastis, putplastis polietilenas ir kt.). Parenkame drėgmei atsparias medžiagas. Kitas sluoksnis klojamas hidroizoliacinės medžiagos. Ant viršaus pilamas smėlis 5 cm sluoksniu. Viskas sudrėkinta vandeniu ir sutankinta. „Šiltų grindų“ viela klojama gyvate ant sutankinto smėlio 15 cm žingsniu. Užbaigta šildymo sistema vėl padengiama 5-10 cm smėlio sluoksniu, ant kurio klojamas grandininis tinklelis. Tada „pyragas“ padengiamas anksčiau pašalintu dirvožemiu.
Kitas gana populiarus ir nebrangus šildymo būdas yra krosnelė, tiksliau - puodinė krosnelė, kuri gana ilgą laiką gali palaikyti apie 18–24 ° C temperatūrą.
Kaip jau minėta, šis šildymo būdas yra ekonomiškas ir paprastas. Puodinės krosnelės kuro kaina yra vidutinė, o jo montavimas gali būti atliktas savarankiškai, be specialistų pagalbos. Taip pat užkūrus malkomis, pjuvenomis, pakavimo medžiagomis ar skudurais, po jų gaunamos puikios trąšos dirvai pamaitinti – pelenai. Tačiau pagrindinis krosnelės naudojimo šiltnamyje trūkumas yra tas, kad oras ne visada įšyla tolygiai: prie krosnelės per karšta ir nuo netinkamos temperatūros šioje vietoje pasodinti augalai žus. Nepamirškite, kad krosnelė yra gaisrui pavojinga konstrukcija, todėl reikia laikytis saugos taisyklių. Be to, norint kokybiškai atlikti puodo krosnelę, būtina reguliariai į ją pilti kurą, kitaip tariant, visą laiką būti šiltnamyje.
Kaip pasirinkti šildymo tipą?
Nepriklausomai nuo to, ką nuspręsite šildyti pastatą malkomis ar elektra, pirmiausia turite apskaičiuoti tam reikalingą šilumos kiekį. Be to, turite turėti duomenis apie žemiausią paros temperatūrą jūsų vietovėje ir vidutinį vėjo greitį tą dieną. Šią informaciją galima rasti standarte „Statybos klimatologija ir geofizika“. Skaičiuoklę, skirtą sumos šiltnamyje apskaičiavimui, galima rasti tinkle. Norint kokybiškai parinkti šildymą, verta atsižvelgti į medžiagos, iš kurios gaminami šiltnamiai, specifiką.
Pavyzdžiui, plėveliniams šiltnamiams šildyti reikia daugiau šilumos nei šiltnamiams, pagamintiems iš polikarbonato – medžiagos, kuri pati yra geras šilumos izoliatorius. Būtina atsižvelgti į sistemos ypatybes. Pavyzdžiui, kai kurie iš jų dėl savo brangumo netinka mažiems šiltnamiams. Kitoms sistemoms reikalingas profesionalus montavimas ir konfigūravimas. Tai ypač svarbu kalbant apie pramoninių šiltnamių šildymą, kur naudojamos pažangios technologijos, tokios kaip šilumos siurbliai, infraraudonųjų spindulių šildymas ir kt. Ir visais klausimais būtinai pasikonsultuokite su ekspertais. Bet kokia menkiausia klaida gali lemti liūdną rezultatą – prastą derlių ir lėtą augalų vystymąsi.