Baltarusijos ūkininkai yra pasirengę padidinti daržovių gamybą vidaus rinkai. Neįprastai šilta žiema sudarė sąlygas ankstyvam derliui, tačiau dėl šviežių produktų pertekliaus kilo problemų dėl kainų ir platinimo. Siekdama išspręsti šią problemą, Baltarusijos vyriausybė skatina ūkininkus bendradarbiauti su vietinėmis prekybos organizacijomis ir parduoti perteklinį derlių. Nepaisant iššūkių, šiuolaikiniai automatizuoti šiltnamiai sėkmingai augina įvairias daržoves, įskaitant pomidorus ir agurkus, ir gali plėsti jų gamybą.
Remiantis naujausiomis žiniomis, Baltarusijos vyriausybė domisi šalies žemės ūkio pramonės rėmimu. Visų pirma, ministro pirmininko pavaduotojas Leonidas Zayatsas neseniai surengė susitikimą su Antimonopolinio reguliavimo ir prekybos ministerijos, Žemės ūkio ir maisto ministerijos pareigūnais, Bresto regiono atstovais ir vietos ūkininkais, kad aptartų būdus, kaip teikti papildomą paramą. užtikrinti, kad šalyje būtų pakankamai daržovių produkcijos. Susitikime buvo siekiama paskatinti ūkininkus glaudžiai bendradarbiauti su prekybos organizacijomis, kad produkcijos perteklius būtų parduotas vidaus rinkoje.
Viena sritis, kurioje Baltarusijos ūkininkai turi konkurencinį pranašumą, yra daržovių auginimas saugomoje dirvoje, o tai leidžia gaminti ištisus metus. Pavyzdžiui, Stolino rajone esantis Olshany miestas garsėja kaip Baltarusijos agurkų sostinė, kurioje gyvena daugiau nei 8,500 žmonių. Tačiau net ir naudojant naujausias šiltnamio efektą sukeliančias technologijas, dėl šildymo sąnaudų žiemos mėnesiais gali būti sudėtinga užauginti daržoves už konkurencingą kainą. Nepaisant to, kai kurie ūkininkai jau pradėjo pardavinėti šviežius produktus, įskaitant pomidorus, vietinėms prekybos organizacijoms, tokioms kaip KFH „Olshany-Dva“, kuriai vadovauja Nikolajus Gribas. Šiltnamyje įdiegta moderni automatizavimo technologija ir esant pakankamam poreikiui, jis pasiruošęs plėsti gamybą.
OAO „Teplichnyi kombinat „Berestye“ – vienas didžiausių agrokompleksų Breste, Baltarusijoje, sėkmingai auginantis augalus jau daugiau nei du dešimtmečius. 22.8 hektaro šiltnamio plote auga keletas vitaminingų augalų, tokių kaip agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos ir baklažanai. Pasitelkus šiuolaikines technologijas ir inovacijas, agrokompleksui bėgant metams pavyko padidinti derlių ir pasėlių kokybę. Be LED apšvietimo sodinukams auginti, ateityje kompleksas taip pat planuoja papildyti dar dešimčia hektarų.
Pasak komplekso direktoriaus Aleksandro Radkoveco, pirmieji vitaminingi naujojo derliaus agurkai gauti praėjusių metų gruodį. Sprendžiant importo pakeitimo problemas, 0.8 hektaro plote papildomai pasodinta agurkų. Iki kovo pradžios agrokompleksas į savo parduotuves ir prekybos tinklus buvo tiekęs daugiau nei 150 tonų savų pasėlių, o vidutinio dydžio vaisiai buvo parduodami po 5 rublius už kilogramą be PVM. Trumpavaisių veislės parduodamos už 6.54 rublio už kilogramą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio.
OAO „Teplichnyi kombinat „Berestye“ sėkmės istorija siejama su modernių technologijų naudojimu, padėjusiu sumažinti darbo ir energijos sąnaudas bei pagerinti pasėlių derlių. Anot komplekso direktoriaus pavaduotojo Bronislavo Čaikovskio, LED apšvietimo naudojimas ypač pasitarnavo auginant sodinukus, nes tai ne tik pagreitina procesą, bet ir taupo elektros energiją. Be to, komplekse šiltuoju metų laiku atviruose laukuose auginami ir kiti augalai – žali svogūnai, cukinijos, kopūstai, burokėliai, morkos, net arbūzai.
Per pastaruosius ketverius metus daržovių gamyba Bresto regione augo – vidutiniškai per sezoną pagaminama apie 246.5 tūkst. Tikimasi, kad pasitelkus šiuolaikines technologijas ir inovacijas daržovių derlius dar padidės. Bresto srities vykdomojo komiteto Žemės ūkio ir maisto komiteto vadovo Anatolijaus Ščuplenkovo teigimu, specializuotose regiono žemės ūkio įmonėse ir ūkiuose šiemet reikia užauginti ne mažiau kaip 252 tūkst. tonų daržovių ir 170 tūkst. tonų bulvių.
Apibendrinant galima teigti, kad OAO „Teplichnyi kombinat „Berestye“ parodė pavyzdį Baltarusijos žemės ūkio pramonei, naudodamas šiuolaikines technologijas ir inovacijas, kad padidintų pasėlių derlių ir kokybę. Jų sėkmės istorija gali paskatinti ūkininkus, agronomus, žemės ūkio inžinierius, ūkių savininkus ir mokslininkus, dirbančius žemės ūkyje, pritaikyti naujus ir novatoriškus augalų auginimo metodus.
Baltarusija susiduria su dideliu daržovių pertekliumi, palyginti su vidaus paklausa, todėl reikia ieškoti būdų, kaip optimizuoti gamybą ir platinimą. Remiantis neseniai įvykusiu OJSC „DorORS“ susitikimu, ministras pirmininkas Romanas Golovčenka pavedė žemės ūkio pramonei ištirti efektyviausius ir ekonomiškiausius problemos sprendimo būdus. Vienas iš siūlomų sprendimų – apie 30 hektarų plote statyti modernius šiltnamius su papildomu apšvietimu. Stolino regiono ūkininkai išreiškė norą bendradarbiauti projekte, o Polesės regione taip pat planuojamas logistikos centras produkcijos paruošimui prieš pardavimą.
Didėjanti šalyje auginamų daržovių pasiūla Baltarusijoje ne tik išplėtė turimos produkcijos įvairovę, bet ir lėmė kainų mažėjimą. Naujausi stebėjimai centriniame Bresto turguje atskleidė, kad per pastarąjį mėnesį daržovių kainos sumažėjo 15–20 proc. Agurkai, priklausomai nuo veislės, dabar svyruoja nuo 6 iki 9 BYN už kilogramą, o pomidorai kainuoja nuo 9 iki 14 BYN už kilogramą. Privatūs pardavėjai išlaiko stabilią 1 BYN už kilogramą pernykščių bulvių kainą, o kopūstai ir valgomieji burokėliai kainuoja 70–80 kapeikų. Šviežių žolelių, tokių kaip svogūnai, krapai ir petražolės, kaina prasideda nuo 1 BYN už kekę, o mažmeninės prekybos parduotuvėse bulvių kainos nukrenta iki 68 kapeikų už kilogramą.
Praėjusią savaitę Baltarusijoje atėjęs pavasaris rodo didėjančią šviežių daržovių pasiūlą iš šiltnamių ir politunelių, o tai ilgainiui lems prieinamesnes kainas vartotojams.