Pernai trys hektarai, šiemet – jau devyni. Novgorodo ūkininkas Sergejus Kovaliovas savo pavyzdžiu įrodo, kad čia, šiaurės vakaruose, galima užsiauginti braškių. Jis jau buvo įvertintas Sankt Peterburge ir Tverėje, gubernatorius Andrejus Nikitinas taip pat paragavo vasaros uogų.
Malga, Krapa, Albionas. Tai tik dalis veislių, kurias ūkininkas Sergejus Kovaliovas augina didžiuliuose šiltnamiuose. Kartą tėvynėje, Donbase, jis užsiėmė medžio apdirbimu, atsitiktinai čia atsikraustė ir... pradėjo auginti braškes. Paklaustas, kaip kilo mintis rizikuoti uogų verslu užsiimti čia, rizikingo ūkininkavimo zonoje, jis atsako – nusprendė imti pavyzdį iš kaimynų.
Sodinamosios medžiagos, o tai 28 veislės, pirktos Europoje, tačiau dauguma jų mūsų klimato sąlygomis neprigijo. Tačiau likusieji duoda puikų derlių. Pernai Kovalevų šeima surinko daugiau nei 17 tonų. Šiame, atsižvelgiant į želdinių plotų išplėtimą nuo 3 iki 9 hektarų, jie tikisi surinkti dar daugiau. Valstybės parama padėjo sukurti ūkį nuo nulio – 3 mln. rublių dotacija. Už šiuos pinigus buvo suvirinti šiltnamiai, nupirkta sodinamoji medžiaga, lašelinė laistymo sistema.
Kovalevai pirmenybę teikė ankstyvosioms braškėms, šią nišą ilgai ir tvirtai užėmė Krasnodaras, Turkija ir Serbija. Mūsiškiai pasikliovė vadinamosios „šviesos dienos“ veislėmis, tokiu atveju per sezoną galima nuimti kelis derlius, o su pardavimo rinka viskas tvarkoje. 50% visų braškių šiandien siunčiama į Novgorodo parduotuvių lentynas, likusios į Tverą ir Sankt Peterburgą. Kilogramo savikaina – 280 rublių, didmeninė – 350. Beje, už 2 darbo metus ūkininkas sugebėjo ne tik išplėsti žemės ūkio valdas, bet ir sugalvoti savo sodinukų auginimo būdą.
Skirtumas 150 gramų vienam krūmui, o dabar padauginkite iš krūmų skaičiaus – 50 hektare jų yra 1 tūkstančių ir paskaičiuokite derlių. Dabar Kovaliovo ūkyje imamas pirmasis derlius, o štai – uoga po uogos, o aš tiesiog noriu išbandyti. Nenuostabu, kad Andrejus Nikitinas negalėjo atsispirti. Iš pradžių pati ragavau, o paskui nusipirkau namuose, kad pasimėgaučiau.