Adygėjos Krasnogvardeisky rajono valstiečių ūkiai sėkmingai augina sodo braškes, kasmet didindami šio uogų derliaus plotą. Šiandien ji užima daugiau nei 100 hektarų vietos ūkininkams, o dar daugiau – 1,800 hektarų privatiems namų ūkio sklypams.
Pramoniniu pagrindu
Vienas iš šių ūkininkų yra Vladimiras Glukhodedas. Iš viso jo ūkyje braškės užima 6 hektarus, įskaitant šiltnamį ir atvirą žemę. Augina 5 saldžių uogų veisles: ankstyvąsias – „Alba“, vidurines – „Roxana“, „Asia“ ir „Clery“ bei vėlyvąsias – „Florence“. Tai leidžia žymiai pailginti braškių derliaus nuėmimo laikotarpį, kuris ūkyje trunka apie du mėnesius. Su 15-20 tonų iš hektaro derliumi, bendras braškių derlius pernai siekė 100 tonų. Šiais metais Vladimiras Gluchodedas šios kolekcijos apimtį prognozuoja nuo 80 iki 100 tonų.
— Braškes auginu apie 15 metų. O pradėjo pirkdamas iš draugų sodinukus ir pasodinęs nedideliame plote. Šiandien saldžiųjų uogų gamyba tapo pagrindine mano užduotimi. Šiame darbe man padeda žinios, kurias gavau gyvendamas Baškirijoje. Ten iš pradžių baigiau žemės ūkio technikumą, o paskui – Pedagoginio instituto Biologijos-chemijos fakultetą, 4 metus spėjau padirbėti kolūkyje agronomu, – pasakoja ūkininkas.
Manau, kad Rusijos žemės ūkio gamintojai yra pakankamai pajėgūs pakeisti importą. Adigėjoje, Krasnodaro teritorijoje ir Stavropolio teritorijoje būtina aktyviau kurti šiltnamių kompleksus ir aprūpinti šalį naminėmis daržovėmis ir uogomis, atsisakant importuoti importuotas.
Dabar uogų auginimas ūkyje perduotas pramoniniu pagrindu.
Visų pirma, visoje teritorijoje yra įrengtas lašelinis drėkinimas. Tam ūkyje buvo išgręžti 7 gręžiniai po 22 metrus, veikia 5 iki 6.5 kilovato galios generatoriai ir septyni siurbliai. Sunkiasvorių transporto priemonių pravažiavimui į lauką ūkininkas kartu su sūnumi įrengė žvyrkelį.
Ūkis taip pat turi savo techniką, ypač du Kubota mini traktorius, du pjoviklius, purkštuvus ir traktorių MTZ-82. Beje, pirkdamas šį traktorių ūkininkas pasinaudojo pelninga lizingo schema, pagal kurią pirmus šešis mėnesius nemokėjo, o paskui penkerius metus kas ketvirtį už techniką pervesdavo po 29 tūkst. Jo ūkiui tai buvo nedidelė finansinė našta, tačiau iš karto nusipirkti naują traktorių būtų brangu.
„Mūsų ūkis užmezgė glaudžius ryšius su Krasnodaro krašto Dinskajos kaimo laboratorija Nr.1, kurioje mums rengiamos mineralinės mitybos rekomendacijos. Mūsų prašymu laboratorijos specialistai atvyksta atlikti skubios dirvožemio analizės. Ir tiesiog kitą dieną jie mums siūlo tam tikrus braškių šėrimo būdus. Tam naudojame visus patvirtintus vaistus. Be to, tam tikram augalų vystymosi etapui naudojame specifines trąšas“, – komentuoja Vladimiras Gluchodedas.
Šiandien šioje vietoje dirba 16 samdomų darbuotojų iš Bely kaimo. Tačiau to neužtenka, todėl prie darbo prisijungia ir komanda iš Tikhorecko, Krasnodaro krašto. Ūkininkė su ja bendradarbiauja daugiau nei 10 metų, komandos nariai užsiima braškių sodinimu, ravėjimu, šiaudymu, derliaus nuėmimu. Beje, nuo šių metų ūkininkas braškes rinko euro konteineriais, kurie leidžia sekti visų į ją dedamų produktų kokybę.
Orai šiemet braškėms pasirodė nepalankūs: šaltis ir lietus prisidėjo prie įvairių ligų išsivystymo. Todėl nuolat tekdavo naudoti augalų apsaugos produktus ir atlikti apsaugines procedūras. Jei šie darbai nebus atlikti iš anksto, augalai gali iškristi, o vaisiai pūti.
— Šiltnamiai turi būti stebimi ištisus metus. Pavyzdžiui, kad jų nenukentėtų stiprus vėjas, plėvelę teko įkasti giliai. O žiemą, stipriai sningant, nuolat, taip pat ir naktį, valykite šiltnamius. Dėl to pavyko išvengti sunaikinimo“, – pasakoja ūkininkas.
Į Maskvą ir Sankt Peterburgą
Kalbant apie produktų pardavimą, saldžios uogos iš Adigėjos siunčiamos į Maskvą, Sankt Peterburgą, Volgogradą, Voronežą, Kalugą ir Samarą. Kai ūkyje nuimami dideli braškių kiekiai – 6-7 tonos per dieną ir daugiau, tuomet nuolatiniai klientai derlių pasiima patys. Ūkyje auginamos braškių veislės yra gana atsparios transportavimui dideliais atstumais, pristatomos visiškai saugiai.
Vladimiro Gluchodedo teigimu, dėl pirkėjų ir perpardavėjų iškyla problemų dėl braškių pardavimo Velikovečnyjyje turguje. Kol uoga pasiekia pirkėją, praeina per penkias šešias rankas. Pasitaiko ir taip, kad perpardavinėtojai perka uogas iš gamintojų, nuima nuo svarstyklių ir iškart daug brangiau parduoda supirkėjams.
Dėl to braškių savikaina išauga 70 procentų. Beje, tokie stambūs gamintojai kaip mes nukenčia mažai – pirkėjai ateina pas mus tiesiai ant lauko ir paima derlių. Bet mažiems ūkiams, kurie daržuose augina braškes, tai turi neigiamą poveikį“, – skundžiasi ūkininkas.
Adygea yra geros oro sąlygos ir derlinga žemė, o netoliese yra jūra ir kalnai, kuriuose galite parduoti savo gaminius. Šiandien respublikoje pradeda augti uogų – miško braškių ir aviečių – gamyba, tuo užsiima ir jaunimas.
Braškių auginimo klausimais Vladimiras Glukhodedas nuolat konsultuojasi su Maikopo srities valstiečių ūkio Nika vadovu. Iš jo jis sužino apie naujas perspektyvias veisles, kurios įvežamos į ūkį. Tačiau patirtis pramonėje išmokė ūkininką itin atsargiai žiūrėti į naujus produktus.
– Ne kartą bandžiau naudoti naujas veisles, bet vėliau grįžau prie senųjų – Roxana, Asia ir Alba. Pavyzdžiui, jei imsite „Asia“ veislę, tada pirmojo, antrojo ir trečiojo derliaus metu uogos bus didelės, standartinės. Tuo pačiu metu atsiranda naujų modernių veislių, kurios per pirmąjį derlių duoda didelę uogą, o vėliau - mažą. Stimuliatorių naudojimas padeda to išvengti. Bet mes jų nenaudojame, nes nežinoma, kaip tai paveiks gaminių kokybę“, – sakė Vladimiras Gluchodedas.
Ne tik uogos, bet ir javai
Iš viso ūkininkas turi 75 hektarus dirbamos žemės. Be braškių, šioje vietovėje jis augina kviečius, miežius, saulėgrąžas. Taip pat yra 4 hektarų ploto sėklų sklypas, kuriame sėjama perspektyvi elitinė kviečių veislė „Count“. Dėl šios vietos Vladimiras Glukhodedas visiškai apsirūpina sėklomis 60 hektarų plote, o pagrindinės maistinės kultūros derlius siekia 62 centnerius iš hektaro.
Valstiečių ūkininkavimas reguliariai moka mokesčius. Einamaisiais metais ji sumokėjo 255 tūkst. rublių pajamų mokesčio. O atsižvelgiant į transporto, žemės, socialinius ir pensijų mokesčius, įmokų suma padidės iki 350 tūkstančių rublių. Smulkiam ūkiui, turinčiam vos 75 hektarus dirbamos žemės, tai nemaža suma, bylojanti apie efektyvų darbą ir dideles pajamas valstiečių ūkyje.
Pažangus ūkininkas turi savo svajonių. Visų pirma jis nori pasistatyti šaldytuvą, savo jėgomis išauginti frigo sodinukus, tai yra šaldytus sodinukus, kurių derlius pirmaisiais sodinimo metais panašus į antraisiais. Jis taip pat norėtų šalia lauko pastatyti šaldytuvą produktams atvėsinti.
Iš viso ūkininkas turi 75 hektarus dirbamos žemės. Be braškių, šioje vietovėje jis augina kviečius, miežius, saulėgrąžas. Taip pat yra 4 hektarų ploto sėklų sklypas, kuriame sėjama perspektyvi elitinė kviečių veislė „Count“.
— Manau, kad Rusijos žemės ūkio gamintojai yra pakankamai pajėgūs pakeisti importą. Mano nuomone, Adigėjoje, Krasnodaro teritorijoje ir Stavropolio teritorijoje būtina aktyviau kurti šiltnamių kompleksus ir aprūpinti šalį naminėmis daržovėmis ir uogomis, atsisakant importuoti importuotas. Džiaugiuosi, kad išvykęs su šeima į kalnus sutinku daug jaunų modernių sodų, o ir produktų kainos yra tinkamos“, – kalbėjo ūkininkas.
Jis tiki, kad Adygėjoje geros oro sąlygos ir derlinga žemė, o šalia – jūra ir kalnai, kur galima parduoti savo produkciją. Reikia tik dirbti ir netingėti. Ir džiugu, kad šiandien respublikoje pradeda augti uogų – sodo braškių ir aviečių – gamyba, tuo užsiima ir jaunimas. O valstybė jiems skyrė paramą dotacijų forma pagal „Agrostartup“ programą.