Rusijos poliariniai tyrinėtojai Antarktidoje augina arbūzus, tikėdamiesi Mėnulio
Arbūzus ir agurkus Rusijos poliariniai tyrinėtojai ketina auginti šalčiausioje planetos vietoje – Arkties Vostok stotyje, kur jau spėjo nuimti gerą pomidorų derlių. Eksperimentas atliekamas ruošiantis sukurti bazę Mėnulyje, tačiau jis turi ir žemiškesnę prasmę.
Dėl žemės ūkiui netinkamų gamtinių sąlygų daržovės stotyje auginamos naudojant panoponiką: agrofizikai sukūrė vadinamuosius fitotechnologinius kompleksus, kuriuose pasiekiamas optimalus kietųjų, skystųjų ir oro terpių santykis. Vietoj dirvožemio naudojamas plonasluoksnis jos analogas, panašus į audinį, o maistinis tirpalas į sėklą patenka per plyšusius kapiliarus. Pasak poliarinio tyrinėtojo, pagrindinės specialybės magnetologo Andrejaus Teplyakovo, užsiimančio šiltnamių tyrimais „Rytuose“, Antarktidoje daržovių derlius paprastai būna pusantro–du kartus didesnis nei veikiančių šiuolaikinių šiltnamių augalų. Rusijoje ir užsienyje.
„Negaliu pasakyti, kuo vaisiai skiriasi skoniu nuo šiltnamio: tam reikia išbandyti tą pačią veislę iš „Rytų“ šiltnamio ir šiltnamio“, – jį cituoja „RIA Novosti“.
Teplyakovas teigė, kad agrofizikams pavyko užauginti arbūzus imituotomis Antarktidos sąlygomis, o vasario mėnesį jie pradės su jais kovoti tiesiai „Rytuose“, pirmuosius vaisius galima gauti per 68 dienas po „paleidimo“. Specialistas pastebėjo, kad uogos bus gerokai mažesnės nei įprastai – tik apie 20 centimetrų skersmens, o skonis turėtų būti toks pat kaip Astrachanės. Kartu jis pabrėžė, kad Antarkties arbūzai yra savotiškas rinkodaros triukas, padėsiantis propaguoti panoponiką.
„Jei mums pavyks auginti arbūzus Antarktidoje, tai galima padaryti visur“, – paaiškino Teplyakovas.
Jis pažymėjo, kad tokiomis pastangomis siekiama sukurti technologijas, kurios padėtų augaliniais produktais pamaitinti sunkiai pasiekiamų šalies regionų gyventojus. Pavyzdžiui, Sibire daržovės ir vaisiai itin brangūs, o šiltnamių įrengimas šios problemos neišspręs. Tuo pačiu metu panoponika leidžia gauti gaminius uždarose patalpose, kur šildymo sąnaudos yra žymiai mažesnės ir našumas didesnis. Didžiausia išlaidų dalis šiuo atveju yra elektra, nes augalai šviesą sugeria 12-16 valandų per dieną.
Kaip paaiškino Teplyakovas, šiltnamiai „Rytuose“ yra apšviesti naktį – kol poliariniai tyrinėtojai miega, auga augalai. Kartu jis pabrėžė, kad svarbiausia darbo dalis – apdulkinimas, kurį tenka atlikti rankiniu būdu. Specialistas pastebėjo, kad tai galima padaryti teptuku arba tiesiog sujungiant vyriškas ir moteriškas gėles. Tuo pačiu metu svarbu nepraleisti laiko, nes apdulkinimo „langas“ trunka tik vieną ar dvi dienas.
Šaltinis: https://life.ru